Kaip fotografuoti Šiaurės pašvaistę

Nufotografuoti pašvaistę atrodo taip lengva. Danguje pamatote spalvas, tik nukreipiate fotoaparatą ir spragtelite ir jau turite nuotrauką. Deja, nėra taip paprasta. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip galite grįžti namo su nuostabiomis pašvaistės nuotraukomis, kurios įsimins visam gyvenimui.

Įranga

Viskas prasideda nuo geros įrangos, nesvarbu, kurioje geografinėje platumoje esate. Jei manote, kad galite fotografuoti mobiliuoju telefonu ar fotoaparatu, turėsime jus nuvilti. Tai nepadės. Savo nuotraukose nepamatysite pašvaistės. Šių fotoaparatų jutikliai tiesiog nėra pakankamai jautrūs. Jums reikės bent jau fotoaparato kuriame eina keisti nustatymus arba skaitmeninio vieno objektyvo veidrodinio fotoaparato (DSLR), kuris turi pilnai rankinį (M) režimą ir kurį galima pastatyti ant trikojo. Trikojis bus reikalingas, nes pašvaistėms reikia palyginti ilgo ekspozicijos laiko. Nefotografuokite be trikojo, nes nuotraukos išeis neryškios dėl jūsų rankų judesių. Išlaikymo laikas gali stipriai skirtis - vos 1 ar 2 sekundėmis, kai fotografuojamos ryškios pašvaistės, bet gali reikti ir 30 sekundžių, kai fotografuojamos silpnos pašvaistės, kurių beveik neįmanoma pamatyti plika akimi. Šiek tiek daugiau apie tai toliau straipsnyje. Kalbant apie objektyvus, reikia šviesai jautraus plačiakampio objektyvo. Idealus objektyvas pašvaistės fotografavimui būtų, pavyzdžiui, 11 mm f2,8 objektyvas. Papildomas priedas, kurį galite apsvarstyti, yra nuotolinio valdymo pultelis. Naudodami nuotolinio valdymo pultelį galite fotografuoti neliesdami fotoaparato. Taip išvengsite vibracijos, kuri kitu atveju būtų matoma nuotraukose. Jei neturite nuotolinio valdymo pulto, jokių problemų! Taip pat naudodami automatinį laikmatį galite daryti puikias nuotraukas neliesdami fotoaparato.

Vaizdas: DSLR su šviesai jautriu plataus kampo objektyvu, tvirtinamu ant trikojo su laidiniu nuotolinio valdymo pulteliu.

Ekspozicijos laikai

Tinkamas ekspozicijos laikas gali labai skirtis. Kartais pakanka 3 sekundžių, kad būtų užfiksuotos visos pašvaistę sudarančios formos ir struktūros, tačiau priklausomai nuo pašvaistės ryškumo ir aktyvumo lygio, gali prireikti ir 30 sekundžių. Pabandykite padaryti kelias nuotraukas su skirtingu ekspozicijos laiku, kad pamatytumėte, kurios nuotraukos yra geriausios. Vidutinė ekspozicijos trukmė, norint padaryti gerą pašvaistės nuotrauką, yra apie 20 sekundžių, kai naudojama ISO 400 reikšmė, esant dideliam pašvaistės aktyvumui ir naudojant greitą objektyvą. Naudojant didesnes nei 1600 ISO reikšmes, nuotraukose bus daugiau triukšmo, o tai blogina vaizdo kokybę, todėl jei įmanoma, stenkitės nenaudoti didelių ISO reikšmių. Naudojant mažą ISO reikšmę, 200 arba 400 - dažnai gaunami geriausi rezultatai, o nuotraukose būna mažiausiai triukšmo, tačiau naudojant šias reikšmes gali prireikti ilgesnio nei norima ekspozicijos laiko. Pažaiskite su nustatymais ir pažiūrėkite, kas geriausiai tinka jūsų situacijoje. Kiekviena situacija yra unikali!

Bendrieji patarimai ir gairės, skirtos šiaurės platumoms

Kas yra kas, kai kalbame apie pašvaistės fotografavimą? Dabar turime įrangą, bet apie ką dar turime pagalvoti prieš pradėdami fotografuoti? Viską gana paprasta suskirstyti į 3 kategorijas: orai, jūsų vietovė ir geomagnetinis aktyvumas. Pirmasis priešas yra orai. Blogi orai ir debesuota? Nesėkmė. Per debesis negalėsite pamatyti pašvaistės. Nepasiduokite taip greitai ir visada stebėkite dangų, nes jei debesys pradės sklaidytis, gali būti, kad atsiras galimybė pamatyti pašvaistę. Taigi nesėdėkite toje pirtyje visą naktį! Kitas svarbus aspektas, žinoma, yra jūsų vieta: jei nesate Antarktidoje, galioja ši taisyklė: kuo šiauriau esate, tuo geriau. Europoje galioja bendra taisyklė: kai tik būsite už poliarinio rato, turėsite gerą progą išvysti pašvaistę, net jei Žemės magnetinis laukas yra ramus. Visada bus akimirkų, kai tokiose aukštose platumose pasirodys pašvaistė. Kitas dalykas į kurį reikia atsižvelgti yra tai, kad jums reikės rasti kuo tamsesnę vietą (toliau nuo miesto šviesų), iš kurios gerai matytųsi šiaurinis horizontas. Tai ypač svarbu, kai Žemės magnetinis laukas yra ramus. Kai kosminis oras ramus, pašvaistė gali būti tokia silpna, kad netreniruotai akiai ji primena debesį. Jei nesate 100 proc. tikri į ką žiūrite danguje, pasiimkite fotoaparatą ir nufotografuokite. Jei nuotraukoje "debesis" atrodo šiek tiek žalsvas, vadinasi, žiūrite į labai silpną pašvaistę. Jei yra aktyvi Saulės dėmė arba jei stebite atkeliaujantį vainikinės masės išmetimą; tokiu atveju jums pasisekė! Kai kosminės oro sąlygos yra tinkamos (žr. kitus mūsų straipsnius), tada intensyvi ir aktyvi pašvaistė bus matoma didelėje dangaus skliauto dalyje. Šios pašvaistės gali būti net tiesiai virš jūsų arba taip pat pietinėje naktinio dangaus dalyje!

Taigi, tai jau skamba daug žadančiai! Žinoma, norite visa tai užfiksuoti savo fotoaparatu, todėl pateiksime jums keletą naudingų patarimų ir gudrybių. Su nustatymais, kuriuos naudosite, turėsite eksperimentuoti patys. Nėra auksinės taisyklės ar nustatymų, kurie visada suveiktų. Tai, ką visada turėsite daryti, tai uždėti fotoaparatą ant trikojo su nuotolinio valdymo pulteliu (jei jį turite). Išjunkite objektyvo automatinį fokusavimą ir įjunkite fotoaparato rankinį (M) režimą. Nustatykite mažiausią įmanomą diafragmos reikšmę, o naudodami priartinamuosius objektyvus įsitikinkite, kad nustatytas plačiausias įmanomas matymo laukas. Jei jūsų fotoaparate ir (arba) objektyve yra vaizdo stabilizavimo funkcija, patartina ją išjungti. Kai reikia surasti tobulą objektyvo fokusavimą, pabandykite fokusuoti į žvaigždes arba kitą objektą tolumoje. Jei nesate 100 proc. tikri, koks yra optimalus jūsų objektyvo ryškumas? Pasipraktikuokite tai nufotografuodami žvaigždes arba horizontą. Peržiūrėkite kompiuteryje, ar nuotraukos išėjo gražios ir aštrios. Šalia nėra kompiuterio? Pereikite prie fotoaparato nuotraukų peržiūros programos ir priartinkite nuotrauką, kad pamatytumėte, ar ji yra aštri, ar ne. Kalbant apie pašvaistę, ji gali būti įvairių formų, spalvų ir intensyvumo. Ramiomis geomagnetinėmis sąlygomis ji gali būti labai statiška ir silpna. Gali tekti padidinti ISO reikšmes ir (arba) pailginti ekspozicijos laiką. Patys nuspręskite, koks, jūsų manymu, ISO nustatymas jūsų fotoaparatui yra priimtinas. Nustatę didesnę ISO vertę galite naudoti trumpesnį užrakto laiką, tačiau taip nuotraukose atsiras daugiau triukšmo. Kaip šis triukšmas atrodo ir koks jo kiekis bus gautas, kiekvienam fotoaparatui yra skirtingas. Šiek tiek pažaiskite ir patys nuspręskite, koks ISO nustatymas jums atrodo priimtinas.

Kai pašvaistė yra labai ryški ir energinga, vos vienos ar dviejų sekundžių trukmės fotografavimo greitis jau gali padėti padaryti puikią nuotrauką. Tačiau kai pašvaistė silpna, gali būti, kad prireiks 20 ar net 30 sekundžių trukmės ekspozicijos, kad gautumėte padorų rezultatą. Atkreipkite dėmesį, kad pašvaistės juda! Dėl to per ilgą ekspozicijos laiką galite prarasti kai kurias detales. Paprastai šie judesiai būna gana lėti, tačiau per ilgą ekspozicijos laiką pastebėsite, kad pašvaistės detalės pablogėja. Vidutinio geomagnetinio aktyvumo metu detalių pablogėjimas gali pasireikšti jau po daugiau nei 5 sekundžių ekspozicijos laiko.

Keliaujate žiemos sezono metu ieškoti pašvaistės? Tuomet reikia nepamiršti kai kurių papildomų dalykų. Dėl šalčio jūsų akumuliatorius veiks šiek tiek trumpiau, nei esate įpratę. Apsvarstykite galimybę įsigyti antrą akumuliatorių, ypač jei planuojate ilgai būti lauke. Šį antrąjį akumuliatorių laikykite šalia kūno, kad jis būtų šiltas. Ar statote trikojį ant paviršiaus, kuriame yra gilaus sniego? Įsitikinkite, kad kojos nenugrimzta į sniegą. Būtų apmaudu, jei pastebėtumėte, kad jūsų trikojis švelniai grimzta į sniegą, ir galiausiai gautumėte iškreiptą nuotrauką.

Taigi, kokiu metu naktį geriausia fotografuoti pašvaistę. Viskas priklauso nuo geomagnetinio aktyvumo, tačiau dažniausiai geriausias laikas fotografuoti pašvaistę yra naktį nuo 10 val. vakaro iki 1 val. nakties, tačiau ji gali pasirodyti ir daug anksčiau ar vėliau. Geomagnetinės audros metu pašvaistės gali būti matomos nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Dar nesuplanavote datos? Apsvarstykite galimybę vykti per lygiadienį. Dėl nežinomų priežasčių poliarinės poros dažniau pasitaiko maždaug šiais dviem laikotarpiais (rugsėjo 21 d. ir kovo 21 d.).

Paskutinis ir, ko gero, geriausias patarimas, kurį turime jums: turėkite kantrybės. Pašvaistės pasirodo ir išnyksta. Jei šiuo metu nieko nematote, neliūdėkite. Jos gali staiga pasirodyti po 5 minučių. Nenusiminkite, kai nėra ko pamatyti, visada bus akimirka, kai jos tikrai pasirodys. Būkite budrūs!

Pašvaisčių detalių ir struktūrų fotografavimas aukštesnėse platumose

Tikrai geri fotografai turi žvelgti šiek tiek toliau, kai reikia fotografuoti pašvaistę. Žinoma, jūs norite atkreipti dėmesį į pašvaistės formas ir struktūras, bet kai tai derinate su gražiu priekiniu planu, jūs savo nuotraukoms suteikiate papildomo grožio. Štai keletas patarimų!

Kad gautumėte geriausius kadrus su visomis smulkiomis pašvaistės detalėmis ir struktūromis, protinga fotografuoti maždaug nuo pusės vienuolikos vakaro iki vidurnakčio. Šis laiko tarpas bus jūsų geriausias pasirinkimas fotografuojant gražias pašvaistes, nes pašvaistės ovalas pasiekia maksimalų ryškį. Nepamirškite kadre atkreipti dėmesio į priekinį planą. Pabandykite įrėminti kokius nors įdomius objektus ar kraštovaizdį, kad pagerintumėte savo nuotrauką ir nefiksuokite gatvių šviesų, nes jos gali pereksponuoti nuotrauką ir užgožti pašvaistę. Kad netrukdytumėte savo naktiniam matymui, naudokite raudoną žibintuvėlį. Prieš išeinant į lauką, yra protinga jau šiek tiek atvėsinti fotoaparatą, kad objektyvas nerasotų, nes tai sugadins nuotraukas.

Pamatę ryškias arkas, sudarančias pašvaistę, nuotolinio valdymo pulteliu atidarote fotoaparato užraktą ir laikote atvirą, jei fotografuosite BULB režimu. Fotoaparatui nustatykite mažiausią įmanomą objektyvo F reikšmę (diafragmos reikšmę), kad ekspozicijos laikas būtų kuo trumpesnis. Jei pašvaistės daug juda, svarbu neeksponuoti nuotraukos per ilgai, nes dėl to prarasite detales ir net suliesite pašvaistę. Kaip matote: Pašvaistės fotografavimas yra tikras iššūkis, tačiau jei pavyks, tai jūsų nuotraukos patiks visiems!

Bendrieji patarimai ir gairės vidutinėms ir žemosioms platumoms

Vidutinėse, o ypač žemose platumose, užfiksuoti pašvaistę yra daug sunkiau. Visų pirma, saulės vėjo ir tarpplanetinio magnetinio lauko (TML) parametrai turi būti tokie palankūs, kad pašvaistės ovalas pakankamai pasislinktų į pietus. Žemesnėse vidutinėse platumose reikalinga Kp reikšmė 7, kad pašvaistės atsirastų šiauriniame horizonte. Ypač stipros audros metu (Kp8 ir Kp9) ji bus matoma aukščiau šiauriniame nakties danguje ir gali pasirodyti net tiesiai virš jūsų. Žinoma, tai priklauso nuo jūsų vietos ir audros intensyvumo, tačiau tai labai retas atvejis. Žemoms platumoms reikia bent Kp8, tačiau pirmenybė teikiama Kp9. Ar žinote, kad vystosi geomagnetinė audra? Tada stebėkite magnetometrus. Europos žiūrovams patariame naudoti Kiruna magnetometrą (Švedija, Europa), kad sužinotų, kada yra didžiausia pašvaisčių tikimybė. Geras patarimas dėl Kiruna magnetometro yra tas, kad kai tik X komponentas parodys 1300 nT nuokrypį, akimis matoma pašvaistė bus įmanoma žemesnėse vidutinėse platumose Europoje. Fotografinei pašvaistei tai yra įmanoma, kai Kiruna rodo 700 nT nuokrypį. Fotografinės pašvaistės kartais būna tokios silpnos, kad jų neįmanoma pamatyti plika akimi. Ši pašvaistė bus raudonos spalvos. Fotoaparato jutiklis yra daug kartų jautresnis už žmogaus akis ir šią šviesą pagaus daug geriau nei mūsų akys. Kai tenkinamos visos šios sąlygos, svarbu būti kuo tamsesnėje vietoje su giedru dangumi. Ypač į šiaurę, nes ten pasirodys pašvaistė. Įsitikinkite, kad šiauriniame horizonte nėra miestų ar kaimų. Šviesos tarša gali atrodyti šiek tiek panaši į pašvaistę, kurią bandome užfiksuoti, todėl būkite labai tikri, kad šiauriniame horizonte nėra šviesos taršos. Paskutinis dalykas, kurio norite, yra grįžti namo su nuotraukomis, kuriose matoma tik šviesos tarša. Šis švytėjimas jūsų nuotraukose bus labai ryškus dėl ilgo ekspozicijos laiko. Jei yra pašvaistės, šviesos tarša jas nugalės, todėl labai atsakingai rinkitės vietą!

Aurora matoma iš Nyderlandų 2012 m. kovo 15 d. Kiruna parodė 1250 nT nuokrypį, ir to pakako Ide Geert Koffeman pašvaistei užfiksuoti.

<< Eiti į ankstesnį puslapį